Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko

Data

2022 05 06

Įvertinimas
0
lrt.lt nuotrauka
lrt.lt nuotrauka

Privatūs pirkimo-pardavimo sandoriai elektroninėje erdvėje visada rizikingi. Anksčiau dažnai nukentėdavo pirkėjai, pervedę pinigus už perkamą prekę, tačiau jos taip ir nesulaukę. Per pastarąsias savaites pasipylė pareiškimai iš Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojų, kurie nukentėjo interneto svetainėje pasiskelbę parduodantys įvairius daiktus. Sukčiai, atsiuntę jiems fiktyvias nuorodas, apgaule iš jų sąskaitų pasisavino šimtus ir tūkstančius eurų.

Kai Šiauliuose gyvenantis vyras pasiskelbė parduodantis radijo bangomis valdomą žaislą, netrukus su juo per „Viber“ programėlę susisiekė pirkėjas, norintis jį įsigyti. Sulygus kainą, šiauliečiui pirkėjas atsiuntė nuorodą neva į siuntų pristatymo paslaugos teikėjo puslapį. Pirkėjas buvo paaiškinęs, kad ją būtina aktyvuoti ir tada pardavėjas pamatys, kad pirkėjas yra pervedęs pinigus už įsigyto žaislo siuntimą. Aktyvavusio nuorodą šiauliečio buvo paprašyta suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis. Kai jis tą padarė, pastebėjo, jog iš jo sąskaitos į svetimą sąskaitą per tris kartus iškeliavo po 500 eurų. Iš viso - 1505 eurai.

Su Šiaulių rajono gyventoju, internete pasiskelbusiu, jog parduoda dviratį, buvo susisiekta per „WhatsApp Messenger“ programėlę. Moterimi prisistatęs pirkėjas paprašė dviratį išsiųsti į Uteną. Pardavėjas įsipareigojo apmokėti siuntimo paslaugas, o pirkėja per kurjerį - už dviratį. Po susitarimo Šiaulių rajono gyventojas iš pirkėjos irgi sulaukė nuorodos neva iš kurjerių tarnybos – https//omniva.lt-info.saugus-sandoris.sitekoch97030037. Paspaudus ant jos, buvo paprašyta užpildyti saugaus atsiskaitymo formą, kurioje buvo prašoma pardavėjo asmens ir jo elektroninės bankininkystės duomenų. Atlikdamas duomenų patvirtinimą, vyras pastebėjo keistai veikiant programėlę ir bandė patvirtinimą atšaukti, bet jau buvo per vėlu – 1920 eurų iškeliavo į užsienio banką.

Naudojantis kurjerių tarnybos priedanga, vykdomi ir kitokio pobūdžio sukčiavimai. 46 metų šiaulietis vieną vakarą elektroniniu paštu sulaukė žinios apie jam atkeliavusią siuntą. Kadangi vyras iš tikrųjų jos laukė, tai ši žinia jam buvo laukta. Tik keistokas buvo prašymas sumokėti 2 eurus už siuntos pristatymą į paštomatą. Tuo tikslu šiauliečiui irgi buvo atsiųsta nuoroda. Paspaudęs ant jos ir atlikęs 2 eurų pervedimo procedūrą, vyras sulaukė keturių pranešimų, jog iš jo sąskaitos buvo atlikti keturi pinigų pervedimai po 500 eurų.

Taip pat tęsiasi ir sukčiavimai, kai imituojamos Lietuvoje veikiančių (dažniausia SEB ar SWEDBANK) nuorodos. Neva iš bankų gaunamose nuorodose pranešama, kad “reikia atnaujinti duomenis”, “baigiasi generatoriaus galiojimo laikas”, “per Jūsų sąskaitą neteisėtai plaunami pinigai” ir pan. Žmogaus taip pat prašoma suvesti elektorninės bankininkystės duomenis. Atliekant šiuos veiksmus, sąskaitos taip pat ištuštinamos

Taigi neatlikinėkite finansinių operacijų per nuorodas, kurias jums atsiunčia žmonės ar įmonės. Nors nuorodose ir figūruoja tikrų kurjerių tarnybų - OMNIVA, DPD, LP EXPRESS, internetinės parduotuvės VINTED ar bankų pavadinimai, tačiau tai būna netikros nuorodos, kurių pagalba iš banko sąskaitų apgaule pasisavinami jūsų pinigai. Finansinės operacijas saugios, tik, kai jas inicijuojate jūs patys, naudodamiesi savo prisijungimo prie interneto banko priemonėmis, o ne per atsiųstas nepažįstamas nuorodas.