Dviratininkai ir pėstieji: sąvokos, taisyklės ir atsakomybė

Data

2018 08 10

Įvertinimas
0
1.jpg

Pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau gyventojų kreipimųsi dėl eisme daugėjančių elektros varikliu varomų dviračių transporto priemonių ir joms taikomų taisyklių. Kadangi eismo dalyviams kyla klausimų dėl šių transporto priemonių eksploatavimo, išsamią informaciją ir pagrindinius jų identifikavimo požymius pateiks Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Gečas.

- Dviratis ir motorinis dviratis. Kuo jie skiriasi ir kokia atsakomybė taikoma jų vairuotojams?

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje, dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad motorinis dviratis – tai transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus abiejų šių transporto priemonių vairuotojams taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnyje numatyta atsakomybė.

- Ką vadiname mopedu ir kokie reikalavimai taikomi jo vairuotojams?

Pagal tą patį straipsnį, mopedas apibrėžiamas kaip dviratė arba triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad elektrinės dviratės transporto priemonės, kurių varytuvų didžiausiasis projektinis greitis pagal savo technines charakteristikas būna didesnis kaip 25 km/h, o didžiausioji naudingoji galia – didesnė kaip 1 kW, priskiriamos ne motoriniams dviračiams, o mopedams. Dalyvaudamos viešajame eisme, tokios transporto priemonės turi būti įregistruotos, apdraustos, turi būti atlikta jų privalomoji techninė apžiūra. Šių transporto priemonių vairuotojais gali būti asmenys nuo 15 metų, turintys AM arba bet kurią kitą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. nurodytą kategoriją. Tokiomis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti dviračių taku ar šaligatviu, leidžiama važiuoti tik važiuojamąja kelio dalimi.

- Kokiomis transporto priemonėmis galima važiuoti dviračių takais ir kuo jie skiriasi nuo pėsčiųjų tako?

Pėsčiųjų takas yra skirtas tik pėstiesiems, o dviračių takas skirtas važiuoti įprastais bei motoriniais dviračiais. Tačiau dažniausiai įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriais eismas galimas abiem šių eismo dalyvių grupėms. Prieš dalyvaudami eisme šiais takais, eismo dalyviai privalo atkreipti dėmesį, kokiu kelio ženklu yra pažymėtas takas ir paisyti jame esančių nurodymų. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta.

Pastebima, kad pėsčiųjų ir dviračių taku zujantys eismo dalyviai neretai trukdo vieni kitiems bei blaškosi tai į vieną, tai į kitą tako pusę. Siekiant, kad tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų eismas taku vyktų sklandžiai, eismo dalyviai raginami paisyti kelio ženklų, elgtis atsakingai ir tolerantiškai. Taip pat pėstieji turėtų žinoti, kad dviračių takas nėra skirtas važiuoti neįgaliųjų vežimėliu, riedlente, riedučiais, paspirtuku, traukti (stumti) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį, taip pat vesti dviratį. Visi šie eismo dalyviai priskiriami pėsčiųjų sąvokai, tad privalo paisyti jiems taikomų taisyklių.

Visiems eismo dalyviams linkima saugių ir atsakingų, tarpusavio supratimu ir tolerancija grįstų kelionių tiek dviračiais, tiek pėsčiomis.